Miego apnėjos atsiradimo priežastys ir gydymo metodai

Miego sutrikimų yra pačių įvairiausių: pradedant nuo paprasto knarkimo, baigiant lunatikavimu. Tačiau ar ką nors esate girdėję apie miego apnėją? Kas tai – liga ar sutrikimas, reikėtų tam skirti kažkokio dėmesio ar verčiau nekreipti dėmesio? Apnėja šiuolaikiniai mokslininkai vadina kvėpavimo sustojimą, nutrūkimą miegant. Paprastai ši pertraukėlė trunka nuo 10 sekundžių ir gali tęstis net iki kelių dešimčių s. Kvėpavimas miegant tai nutrūksta, tai vėl atsinaujina – tai pagrindiniai miego apnėjos požymiai. Kam miego apnėja pasireiškia dažniau? Nustatyta, kad nuo šio sutrikimo kenčia įvairaus amžiaus žmonės, netgi vaikai. Apnėja vienodai kamuoja tiek bręstančius vaikinus, tiek ir merginas. Tarp suaugusiųjų sutrikimas dažniau pasireiškia vyrams nei moterims.

Kaip dažnai per naktį šis sutrikimas kartojasi?

Gydytojai pastebi, kad miego apnėja per naktį gali kartotis net iki kelių šimtų kartų. Kai žmogus patiria tokius priepuolius, kraujyje sparčiai sumažėja deguonies kiekis, asmuo dažnai prabunda ir net nesupranta viso to priežasties. Dėl šių prabudinėjimų žmogus dieną jaučiasi mieguistas, pavargęs, o pats miegas tampa nekokybiškas ir labiau vargina, nei leidžia atsipalaiduoti ir pailsėti. Apnėjos kamuojami žmonės nuolatos jaučia nuovargį, rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, prasčiau veikia jų smegenys, suprastėja pažinimo ir suvokimo funkcijos. Žmonės, kuriuos kamuoja miego apnėja, prasčiau mokosi, nes jiems sunku susikaupti, pasiekia prastesnių rezultatų darbinėje veikloje, jie dažniau patenka į įvairius eismo įvykius ir taip toliau. Visa tai – dėl sumažėjusio atidumo ir padidėjusio nuovargio.

Dėl ko šis sutrikimas atsiranda?

Dėl šio sutrikimo „kalti“ ryklės raumenys ir ryklės sienelė. Jiems prasčiau funkcionuojant, susiaurėja ir kvėpavimo takai, dėl to kvėpuojama su trumpomis pauzėmis. Kai smegenims nusiunčiami signalai, kad organizmui stinga deguonies, būtent tada žmogus ir pabunda. Pabudus kvėpavimo takai atsiveria ir žmogus vėl ima normaliai kvėpuoti. Pabundama labai trumpam, tad šių epizodų žmogus paprastai net neprisimena. Vienas iš miego apnėjos požymių – kad žmogus garsiai kvėpuoja, knarkia.

Taigi pagrindiniai miego apnėjos požymiai yra šie:

• Dieną jaučiamas miego stygius.
• Žmogus labai garsiai knarkia.
• Artimieji pastebi, kad miegančiojo kvėpavimas trūkinėja.
• Pabundama ir juntamas oro stygius.
• Pabudus burnoje sausa, peršti ryklę.
• Rytais nuolat skauda galvą.
• Žmogus – neatidus, užmaršus, greitai kinta jo nuotaika.

Apnėjos apraiškas anksčiau pastebi artimieji, o ne žmogus, kuriam pasireiškia sutrikimas. Jei jaučiate šiuos simptomus, vertėtų išsitirti, ar jums nepasireiškia miego apnėjos sutrikimas.

Gydymo metodai

Jei įtariama, kad žmogui pasireiškia miego apnėja, reikėtų nuvykti pas šeimos gydytoją, kuris vėliau siunčia išsitirti. Dažnai prireikia ir kardiologo, neurologo konsultacijų. Norint atsikratyti apnėjos, reikėtų vengti žalingų įpročių, numesti antsvorį, stengtis nemiegoti ant nugaros, nevartoti migdomųjų. Kai šie metodai nebepadeda, imami taikyti kiti, kiek sudėtingesni.

Chirurginis miego apnėjos gydymo metodas

Apnėja gydoma padedant aparatui: palaikomas pastovus deguonies slėgis kvėpavimo takuose. Taip pat daug šioje srityje nusipelnę gydytojai odontologai: jie gamina specialius burnos įtvarus, padedančius kvėpavimo takams likti atviriems. Įtaisų dėka kartais siekiama apatinį žandikaulį kiek stumtelti į priekį. Metodai efektyvūs, kai miego apnėja – lengvos formos.

Kiti chirurginiai metodai: gali būti pašalinami adenoidai arba tonzilės, dalis burnos srityje esančios ryklės audinių. Taip pat gali būti paslenkami apatinis arba viršutinis žandikauliai: taip atsiranda didesnis tarpelis tarp liežuvio bei ryklės sienelių, todėl lengviau kvėpuoti. Priklausomai nuo miego apnėjos rūšies, gydymo metodų yra ir kitokių.

Daugiau informacijos rasite čia