Dantų tiesinimas ir statistika
Maždaug prieš pusę metų paskelbti duomenys daugelį privertė nustebti: paaiškėjo, kad netaisyklingą sąkandį turi per 85 proc. mūsų planetos gyventojų. Dar labiau nustebti privertė kitas faktas, kad netaisyklingas sąkandis yra šiek tiek susijęs ir su netinkama laikysena. Taigi dantų tiesinimas daugeliui žmonių šiandien yra ne užgaida, bet būtinybė. Tačiau ar tikrai kartais, norint turėti tiesią ir gražią šypseną, pakanka atlikti pratimus, kurie pakoreguotų laikyseną? Anot specialistų, dantų tiesinimui išleisti tūkstančiai dar negarantuoja, kad ilgai džiaugsimės tiesiais ir lygiais dantimis – problema vėl ir vėl sugrįžta ir pasimato. Taigi jei esate dar jauna asmenybė, pirmiausia imkitės stuburo balansavimo – kas žino, gal iš tiesų dantų tiesinimo net neprireiks, o gal tai tėra mitas? Pakalbinti LSU dėstytojai teigė, kad ryšys tarp sukandimo ir laikysenos pasaulio mokslinėse įstaigose ir mokslo darbuose nagrinėjamas jau labai seniai. Taigi taisyklinga laikysena kaip prielaida taisyklingesnio sąkandžio formavimuisi ir dantų tiesinimas Kaune nagrinėjami jau nebe pirmus metus. Jau galima daryti ir šiokias tokias išvadas apie atliktuosius tyrimus.
Amžius, kada geriausia pradėti tiesinti dantis – diskusijų klausimas
Iki pat šiol gydytojai ortodontai, skiriantys kreivų dantukų gydymą, jį pradėdavo, kai pacientai sulaukdavo 13-15 metų – tuomet, kai tik prasideda brendimas. Dabar daugelis specialistų verčiau ragina neskubėti – laukiama, kol apatinis žandikaulis suaugs, taps tvirtas ir nepaslankus. Tai pats palankiausias metas imtis dantukų tiesinimo. Lietuvoje vyresnio amžiaus žmogus su breketais ne vienam atrodo keistai, kartais ir metama viena kita replika, o štai užsienio valstybėse breketus mielai nešioja ir vyresnio amžiaus, pavyzdžiui, 40-ies sulaukę žmonės. Tiesa, šiandien Lietuvoje situacija kinta, nes breketai Kaune ir kituose meistuose pasidarė madingi, žmonės nebe taip varžosi, dantų tiesinimas sulaukia vis daugiau dėmesio – žmonės teiraujasi, kiek kainuoja tiesinimas, kiek ilgai reikės taip vadinamąsias kabes nešioti, ar neskaudės.
Grįžtant prie temos, reikėtų pasakyti, kad sąkandžio koregavimas yra ne užgaida, o būtinybė. Kai sukandimas yra netaisyklingas, pakinta apatiniojo žandikaulio judesiai, žmogus maistą kramtyti ima neteisingai. Taip pat kenčia, įsitempia ir daugelis raumenų – ne tik tie, kurie yra po liežuviu, bet ir kaklo, kramtomieji bei giluminiai. Tai lemia ir dantų nusidėvėjimą, raumenų nuovargį, netgi gali išsivystyti netaisyklinga galvos padėtis, kitų išvaizdos defektų.
Ortodontinis gydymas ir pagerėjusi laikysena
LSU, Kaune buvo atliktas tyrimas, tiesiogiai susijęs su dantų tiesinimu. Buvo aiškinamasi sąkandžio ir laikysenos priklausomybė, ryšiai. Buvo vertinama nemažai veiksnių, o tiriamieji daugiausia buvo 20-28 m. pacientai, vienas kitas – 40-50 m. amžiaus. Tyrimo iniciatoriai tyrė dalyvių laikyseną, sukandimo taisyklingumą, veido profilį. Taip pat tyrimo dalyvių buvo klausiama, ar jie kada nors yra nešioję breketus ar paprastas plokšteles, ar jiems nėra atlikta žandikaulio operacijų, prašyta pažymėti ir kitus veiksnius, susijusius su dantų tiesinimu Kaune.
Tyrimo rezultatai – informatyvūs ir gana daug žadantys. Išsiaiškinta, kad žmonės, kuriems koreguotas sąkandis, galėjo pasigirti daug taisyklingesne galvos padėtimi. Visgi tyrimas priverčia ir šiek tiek nusivilti: didelių pokyčių sąkandyje taisant laikyseną nepastebėta. Galbūt todėl, kad sąkandis yra sudarytas iš dantų bei įvairių kaulų struktūrų, junginių, kurie yra stabilūs ir sunkiai pajudinami. Tačiau teigiamų pokyčių galima tikėtis apatinio žandikaulio srityje: pastebima didesnė jo simetrija ir taisyklingesnis judėjimas. Tai tik dar kartą įrodo, kad daugelis žmogaus organizmo sistemų yra glaudžiai susijusios, ir, panagrinėjus įdėmiau, tarp daugelio jų galima surasti glaudų ryšį.
