Jei pastebėjote dantenų ligų požymius – nedelskite!
Daugelis esame susidūrę su dantų ligomis (pavyzdžiui, kariesu), ir kuo puikiausiai žinome, kad dantys turi būti taisomi. Deja, ne visi supranta, kad dantenų ligos yra ne mažiau svarbios negu dantų negalavimai, nes jos gali sukelti rimtų ir nemalonių pasekmių. Tad jei valydami dantis ar valgydami pastebėjote, kad jūsų dantenos kraujuoja, nenumokite į tai ranka: kraujuojančios dantenos gali būti pirmas dantenų uždegimo požymis. Dar svarbiau, nemanykite, jog dantenos kraujuoja dėl pernelyg dažno dantų valymo (tai didžiausia pasitaikanti klaida): jei dantenos kraujuoja, dantys vis tiek turi būti kruopščiai valomi. Pabandysime paaiškinti, kodėl.
Dantenų ligos yra vadinamos periodonto ligomis (periodontas – audiniai, supantys dantį) ir jos gali grėsti bet kurio amžiaus žmogui. Turbūt nutuokiate, kaip turi atrodyti sveikos dantenos? Jos įprastos rausvos spalvos, neskausmingos, nekraujuojančios bei tampriai prigludusios prie dantų. Jei pastebite bet kokių pakitimų, tai gali būti dantenų uždegimo požymis.
Pirmoji dantenų uždegimo stadija – gingivitas. Dantenos pakeičia spalvą (paraudonuoja), paburksta. Palietus dantenas jos pradeda kraujuoti, kartais jas gali pradėti nežymiai skaudėti. Pagrindinė gingivito priežastis – dantų apnašos. Kita vertus, gingivitą gali sukelti ne tik tokie veiksniai kaip netinkama burnos higiena, dantų akmenys, bet ir nekokybiškai įdėtos plombos bei protezai, netaisyklingai sudygę dantys. Svarbi ir bendra organizmo sveikata: vitamino C trūkumas, endokrininės sistemos sutrikimai, kraujo ligos bei kai kurių medikamentų vartojimas taip pat gali paskatinti gingivito atsiradimą. Laimei, pradinėje dantų uždegimo stadijoje gydymas nėra sudėtingas: paprastai pakanka profesionalios burnos higienos bei patobulintų individualių burnos higienos įpročių.
Deja, jei gingivitas nėra išgydomas laiku, jis progresuoja – prasideda periodontitas (kartais jis vis dar vadinamas parodontoze). Plačiau apie periodontitą rasite čia: http://www.dantu-implantai.lt/periodontitas-parodontoze Uždegimas apima ne tik dantenas, bet ir kitus audinius: periodonto raištį, alveolės kaulą, danties cementą. Formuojasi periodonto kišenės, dantenos atsitraukia nuo danties, ima kraujuoti ir pūliuoti, apnuoginamos danties šaknys. Pradėjus tirpti žandikaulio kaului, dantys pradeda klibėti, o galiausiai išvis iškrenta. Dantų netekimas nėra viliojanti perspektyva, tiesa?
Jei norite išsaugoti sveikus dantis, atminkite, kad, periodontitas privalo būti gydomas. Galimi chirurginis bei nechirurginis periodontito gydymo būdai. Nechirurginis būdas – tai mechaniniais instrumentais, ultragarsu bei lazeriu atliekamas šaknies apnašų valymas ir poliravimas. Nechirurginis gydymas sumažina periodontito simptomus: dantenų patinimą, kraujavimą, jautrumą, smukimą, kaulo tirpimą, nemalonų burnos kvapą, bei apsaugo nuo ligos progreso (tolimesnio bakterijų dauginimosi). Jei nechirurginis gydymas nepadeda, tenka imtis vieno iš chirurginių sprendimo būdų. Priklausomai nuo jūsų dantų bei dantenų būklės gali būti atliekamos tokios procedūros:
- Dantenų kiuretažas: nedidelės operacijos metu išvalomos dantų kišenės.
- Lopo operacija: jos metu šalinamas uždegiminių dantenų perteklius, jei reikia, chirurginiu būdu formuojamas kaulas bei dantenos.
- Gingivektomija: jos metu pašalinamos išvešėjusios, uždegimo pažeistos dantenos.
- Patirpusio kaulo atstatymas (priauginimas).
- Minkštųjų audinių plastika.
Pabaigai reikėtų priminti, kad periodonto galima išvengti. Nuoširdžiai patariame kruopščiai prižiūrėti dantis – tai geriausia bet kokių ligų profilaktika. Jei pastebite net ir nežymius pakitimus ar negalavimus, būtinai kreipkitės į savo odontologą. Jei neleisite ligai progresuoti, gydymas bus daug greitesnis bei paprastesnis, o jūs sutaupysite savo laiką ir pinigus.
